- žliaugtas
- žliaũgtas sm. (2) Š, NdŽ, FrnW 1. Srv žr. žlaugtas 1: Norėčia alaus pasidaryti, bet žliaũgto neturiu Rš. Jau žliaũgtą sutaisiau, galim alų tekint Pc. 2. žr. žlaugtas 3: Įdėjau į kuknę tokį žliaũgtą – nenora degti Lkv. Juk tokius žliaugtùs sustatyk i sudygs Ms. ^ Šienas kaip žliaũgtas – sulytas Ktk.
Dictionary of the Lithuanian Language.